Tai deformacija ir normalios kojų venų veiklos sutrikimas. Esant normaliai būsenai, kraujas venose juda iš apačios į viršų; tai pasiekiama dėl širdies susitraukimų, suderinto elastingų kraujagyslės sienelių, raumenų aplink kraujagyslę ir vožtuvo venoje darbo. Šis vožtuvas leidžia kraujui tekėti aukštyn ir neleidžia jam tekėti priešinga kryptimi. Esant pažeidimui, kraujagyslės sienelės išsiplečia, vožtuvo tarpas išsiskleidžia, o kraujas iš dalies gali judėti priešinga kryptimi, sukurdamas priešpriešinį srautą, dar labiau išplėsdamas kraujagyslių sieneles ir susilpnindamas vožtuvą. Atsiranda venų varikozė. Liga ypač paplitusi tarp vyresnių nei 30 metų žmonių, dažniausiai serga moterys.
Apatinių galūnių venų varikozės priežastys ir prevencija
Venų varikozės priežastys daugeliu atvejų slypi nejudrume gyvenimo būdu: ilgą laiką praleidžiame statinėje padėtyje (ypač sėdime), nesuteikiame reikiamo streso savo raumenims. Taip pat gali turėti įtakos šie rizikos veiksniai:
- pernelyg aptempti drabužiai (kelnės, kojinės),
- nepatogūs batai (ypač aukštakulniai),
- hormonų pusiausvyros sutrikimai,
- dažnos karštos vonios, apsilankymai saunoje,
- užsitęsęs rimtas fizinis krūvis, sunkių daiktų kėlimas,
- nutukimas.
Pagrindinė venų varikozės prevencija yra sveiko gyvenimo būdo palaikymas. Net jei dirbate sėdimą darbą, stenkitės nesėdėti nejudėdami kelias valandas iš eilės: atsikelkite, ištieskite kojas, daugiau vaikščiokite; ir nepamirškite apie subalansuotą mitybą, kuri kartu su saikingu fiziniu aktyvumu apsaugos jus nuo daugelio ligų.
Nėštumas taip pat yra vienas iš rimtų venų varikozės rizikos veiksnių. Tačiau genetinis polinkis vis dar tiriamas, yra net nemažai jį paneigiančių tyrimų.
Simptomai
Liga gali vystytis labai lėtai: metus ar net dešimtmečius. Pradinio etapo simptomai yra įvairūs, tačiau patogumo dėlei jie sujungiami į tam tikrą kompleksą pagal bendrą sunkumo jausmą kojose:
- kojų nuovargis be rimto pratimo,
- skaudančios venos,
- naktiniai blauzdų mėšlungiai,
- traukimo pojūtis kojose.
Jei pradinėje stadijoje neseksite varikozės simptomų, vena vis labiau deformuosis. Vakarais pradės atsirasti pėdų ir kulkšnių patinimas, kuris išnyks iki ryto; Pasidarys matomos voratinklinės venos, o tada bus jaučiamos patinusios venos ir mazgeliai ant jų. Jei šiame etape nesikreipiate į specialistą, be akivaizdaus gyvenimo kokybės pablogėjimo ir akivaizdaus skausmo, žmogus rizikuoja susirgti odos pigmentacija ir trofinėmis opomis. Tolesnė venų varikozės eiga sukelia komplikacijų, tokių kaip kraujavimas iš veninių mazgų ir rizika susirgti tokia sunkia liga kaip trombozė, kuri gali būti mirtina nesikreipiant į specialistą.
Diagnostika
Išsiplėtusių venų diagnostika yra gana paprasta – tai apklausa, paciento apžiūra ir ultragarsas, kuris parodys pažeistą venos vietą ir pažeidimo mastą, kad būtų parinktas optimalus gydymas. Jei dėl kokių nors priežasčių (pavyzdžiui, kai pažeistos venos yra giliai) echoskopija nesuteikia visos reikiamos informacijos, tuomet specialistas atliks papildomą tyrimą – flebografiją – kontrastinės medžiagos suleidimą į veną, kuri rentgeno spinduliais parodys mažiausius venos pokyčius išilgai kraujotakos.
Apatinių galūnių varikozinių venų gydymas
Nechirurginis venų varikozės gydymas (specialūs fiziniai pratimai, masažas, kompresinių drabužių dėvėjimas, kraujagyslių sieneles stiprinančių vaistų vartojimas) padės tik pradinėje stadijoje. Bet, deja, šiuo metu į specialistus kreipiasi labai mažai pacientų. Galbūt dėl tokio plataus ligos paplitimo daugelis arba pasitiki tradiciniais gydymo metodais, kurie neįrodė savo veiksmingumo, ir gaišta brangų laiką, arba susitaiko su venų išsiplėtimu iki nepakeliamo skausmo sindromo, signalizuojančio apie pažengusią stadiją.
Chirurginiam varikozinių venų gydymui, kaip ir bet kuriai kitai chirurginei intervencijai, reikalinga aukštos kvalifikacijos pacientą gydančių gydytojų komanda. Juk operacijai gali būti rasta rimtų kontraindikacijų, todėl pasitikėkite savo sveikata tik patyrusiems specialistams gerai įrengtuose medicinos centruose.
Savo pacientams esame pasirengę suteikti visus žinomus, kliniškai patikrintus gydymo metodus: nuo konservatyvaus (nechirurginio) iki chirurginio. Tarp efektyviausių yra:
- lazerinė koaguliacija (pašalinimas lazeriu, tai yra, termiškai veikiant išsiplėtusių kraujagyslių sritis) - šis metodas tinka mažiems kraujagyslėms ir voratinklinėms venoms, esančioms šalia odos paviršiaus, šalinti;
- sklerozė (specialios medžiagos suleidimas į veną, kuri saugiai ją užkemša) – šis metodas tinka tik periferinėms, mažoms kraujagyslėms;
- flebektomija yra chirurginis pažeistos venos srities pašalinimas, naudojamas pažengusiose ligos stadijose didelėse venose;
- radijo dažnio koaguliacija.
Gydymo metodo pasirinkimas priklauso nuo daugelio veiksnių (išsiplėtusių venų masto, paciento būklės, manipuliavimo kontraindikacijų). Specialistai stengiasi pacientui suteikti kuo išsamesnę informaciją apie jo būklę, išklauso pageidavimus ir nusprendžia dėl konkrečios situacijos tinkamo gydymo metodo.